Privatumas internete: ar vis dar galime jaustis saugūs?

Vaida Lavrėnovienė yra skaitmeninės rinkodaros agentūros „Media Partner“ Google Ads skyriaus vadovė.

Privatumas internete: ar vis dar galime jaustis saugūs?

Kibernetinio saugumo ekspertai ilgai skambino pavojaus varpais dėl privatumo skaitmeninėje erdvėje ir didžiulių kiekių mūsų duomenų, kuriuos kaupia bei trečiosioms šalims perduoda socialiniai tinklai. Vis dėlto, dažnas į savo duomenų apsaugą buvo linkęs žiūrėti pro pirštus. Viskas pasikeitė 2018 metais, kai pasaulį sudrebino „Cambridge Analytica“ skandalas, privertęs suvokti tikrąjį problemos mastą.  

Šlykščiai neetiškas eksperimentas, lėmęs rinkimų baigtį?

Skandalas gavo politinio konsultavimo firmos „Cambridge Analytica“, dirbusios Donaldo Trumpo prezidentinėje kampanijoje, pavadinimą. Buvęs firmos darbuotojas Kristoferis Vailis apkaltino firmą neteisėtai pasisavinus ir naudojus milijonų vartotojų duomenis. 

K. Vailio teigimu, būtent šiam projektui buvo sukurtas unikalus algoritmas, galintis nuspėti vartotojo profilį pagal jo dedamus patiktukus. Ypatingai nerimą kelia tai, kad nuspėjami buvo ne tik lytis ar amžius, tačiau ir žymiai subtilesnės asmeninės savybės, tokios kaip polinkis į priklausomybes, seksualinė orientacija, politinės pažiūros ar net vaikystės traumos.

Pavyzdžiui, patiktukai ant tam tikros rūšies kosmetikos reiškia didesnę tikimybę, kad vartotojas pasižymi aukštu intelektu. Tuo tarpu seksualinę orientaciją buvo galima nuspėti pagal reakcijas į įrašą apie pogulį. 

Šio algoritmo pagalba buvo atrenkamas turinio tipas, temos, tonas ir dažnumas, turintis didžiausią potencialą paveikti konkretų vartotoją, o privatūs vartotojų duomenys, reikalingi, norint panaudoti algoritmą, buvo surinkti be vartotojų leidimo.

Iš esmės, be vartotojų žinios jų asmeninė informacija būdavo naudojama siekiant manipuliuoti jų nuomone. Buvęs „Cambridge Analytica“ darbuotojas K. Vailis tokią praktiką prilygino šnabždėjimui kiekvienam vartotojui į ausį bei vadino „šlykščiai neetišku eksperimentu“. 

Nežinia, kiek tokia praktika prisidėjo prie D. Trumpo išrinkimo 2016 m prezidento rinkimuose ar kraštutinės dešinės iškilimo, tačiau tai, be jokios abejonės, kelia didelių nuogastavimų dėl privatumo. 

Ne vienas atvejis 

Po šio skandalo „Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas viešai atsakinėjo į Kongreso narių klausimus bei atsiprašinėjo, kad neužtikrino vartotojų duomenų saugumo. Buvo dalijami pažadai, kad ateityje į vartotojų informacijos saugumą bus žiūrima atsakingiau. 

Vis dėlto ar tikėti tokiais pažadais yra pagrindo? „Facebook“ vartotojų privatumas dar ne kartą buvo pažeistas – 2013, 2018 ir 2019 vykusių pažeidimų metu buvo nutekinta net 2 milijardų vartotojų asmeninė informacija. 

2021 m. „Facebook“ kartu su kitais dviem technologijų milžinais „Google“ ir „Amazon“ vėl buvo apkaltinti neetiškai ir neteisėtai naudojantys vartotojų duomenis siekdami reklamuoti prekes tikslinėms auditorijoms.

Kyla klausimas ar apskritai galime jaustis saugūs virtualioje erdvėje? Ar internete nusprendę reklamuotis verslai nesinaudoja neteisėtai iš vartotojų surinktais duomenimis, siekdami pasipelnyti?

Ar galime jaustis saugiai?

„Cambridge Analytica“ skandalas išties buvo reikšmingas ir neraminantis precedentas. Vis dėlto, po jo griežtėjo duomenų apsaugos įstatymai, o ir pačios interneto milžinės, nenorėdamos vėl patirti reputacinės žalos, ėmėsi priemonių siekdamos užkardyti panašias praktikas“, – teigė skaitmeninės rinkodaros agentūros „Media Partner“ Google Ads skyriaus vadovė Vaida Lavrėnovienė. 

Ekspertės teigimu, patys vartotojai taip pat tapo sąmoningesni. Jie supranta, kad svetainės informuoja, kokius vartotojų duomenis renka (pvz. IP adresą arba paspaudimų skaičių) ir kaip juos naudoja. Juolab. kad vartotojams yra suteikiama galimybė atsisakyti šių pasirinkčių, arba valdyti jas pagal savo poreikius. 

„Internetinės reklamos tikrai nereikėtų vengti, nes ji išlieka ypatingai efektyviu būdu verslams atlikti pardavimus ir gerinti savo žinomumą“, – sakė V. Lavrėnovienė.