Šiuolaikinis pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis. Karo veiksmai, išpuoliai ir įsilaužimai - tai ne tik realybės dalis, bet ir virtualios erdvės kasdienybė. Internetas tampa vis pavojingesne vieta, kurioje klesti ne tik kibernetiniai nusikaltimai, bet ir manipuliacijos informacija, melagienos, propagandos kampanijos. Prie šio reiškinio priprasti negalima - reikia išmokti jame atsakingai elgtis. Vilniaus universiteto politologas dr. Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad Lietuva išgyvena intensyvų informacinių atakų laikotarpį. Pasak jo, mūsų šalį nuolat veikia priešiškos jėgos iš rytų - Rusija, Baltarusija, Kinija. Ypač prieš rinkimus tokios šalys išnaudoja susiklosčiusį politinį foną, siekia sukelti visuomenėje chaosą ir nukreipti dėmesį nuo svarbių klausimų, pavyzdžiui - parama Ukrainai. Pasak eksperto, šiandien informacinės atakos persikelia ir į realų gyvenimą - vandalizmo aktai nutaikyti į istorinės atminties objektus - tampa koordinuotų veiksmų dalimi. Tai rodo, kad informacinis karas nėra tik virtualus - jis susipina su fiziniu pasauliu ir tampa pavojingesnis nei bet kada anksčiau.
Kuo skiriasi propaganda ir dezinformacija?
Dažnai propaganda suvokiama kaip priemonė keisti žmonių nuomonę. Tačiau šiuolaikinės dezinformacijos tikslas - ne įtikinti, o sukelti sumaištį, nepasitikėjimą ir nukreipti dėmesį nuo svarbiausių problemų. Tai tarsi triukšmo strategija. Tikslas sukurti tiek daug netiesos, kad žmogus nebenorėtų nieko tikrinti ir pasiduotų apatijai. Dar blogiau - vis modernesni metodai leidžia pasiekti konkrečias auditorijas ir jas radikalizuoti. Socialiniai tinklai, algoritmai ir net žaidybiniai mechanizmai išnaudojami tam, kad jauni žmonės imtų skleisti melą patys to nesuvokdami - per grafičius, vaizdo įrašus ar iš pirmo žvilgsnio nekaltas žinutes.
Jaunimas - viena pažeidžiamiausių grupių
Dr. Maliukevičius pabrėžia, kad būtent jauni žmonės, kurie puikiai išmano skaitmenines priemones, yra viena pagrindinių informacinės kovos taikinių. Labai svarbu ugdyti jų medijų raštingumą - gebėjimą atpažinti melą, suprasti šaltinių patikimumą ir kritiškai vertinti informaciją, ypač socialiniuose tinkluose.
Kaip atpažinti melagienas?
Melagienos dažniausiai pasižymi stipria emocine potekste - baime, pykčiu, panika. Jos dažnai būna iliustruotos ryškiomis nuotraukomis, gąsdinančiomis antraštėmis, o kartais net vedančios į virusais užkrėstas svetaines, todėl reikia neskubėti spausti nuorodų ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Svarbiausias principas - tikrinti šaltinius. Ar informacijos šaltinis patikimas? Ar svetainė žinoma ir reputabili? Ar cituojama tikra, nešališka informacija? Jei kyla bent menkiausia abejonė - reikėtų pasitelkti vadinamąjį šoninį skaitymą, būtina patikrinti tą pačią informaciją keliose nepriklausomose vietose.
Algoritmai ir informaciniai burbulai
Socialinių tinklų algoritmai dar labiau apsunkina situaciją. Jei kelis kartus susiduri su melagingu turiniu - algoritmas pradeda jį siūlyti vis dažniau, nes mano, kad jis tau įdomus. Taip žmogus atsiduria uždarame informaciniame burbule, kuriame dominuoja iškreipta realybė. Faktų tikrintojai dažnai patys patenka į šiuos burbulus. Kadangi jie nuolat analizuoja dezinformaciją - algoritmas juos "apdovanoja" dar didesniu kiekiu panašaus turinio. Štai todėl svarbu žinoti - kaip veikia algoritmai ir aktyviai ieškoti alternatyvių, patikimų šaltinių: oficialių žiniasklaidos kanalų, ekspertų paskyrų ar nepriklausomų faktų tikrintojų.
Vaizdinės manipuliacijos - taip pat pavojingos
Melagiena nebūtinai turi būti tekstinė - vaizdai ir vaizdo įrašai taip pat naudojami klaidinti. Verta naudotis Reverse Image Search funkcija, kad būtų galima sužinoti - kur ir kada nuotrauka buvo publikuota, koks jos kontekstas. Tą patį galima taikyti ir vaizdo įrašams. Tereikia išsaugoti rėmelį su atpažįstamais elementais ir atlikti paiešką.
Net reklamos gali būti klaidinančios
Dezinformacija gali slėptis net ten, kur mažiausiai tikiesi, pavyzdžiui, reklamose socialiniuose tinkluose. Ypač tokiuose kaip "TikTok", kuriame turinys plinta greitai, o vartotojai dažnai neanalizuoja - iš kur jis kilęs. Dauguma melagingų pranešimų sudaryti iš 90 % tiesos ir 10 % melo, tačiau būtent tie 10 % dažnai sukelia klaidingas išvadas ir stipriai veikia nuomonę. Jei pastebite įtartiną turinį - nedvejokite pranešti apie jį. Socialiniuose tinkluose yra mygtukai "Report", kuriuos verta naudoti.
Ar galima visiškai sustabdyti melagienų sklaidą?
Net dirbtinis intelektas, kuris gali padėti kovoti su melu - tuo pačiu gali būti naudojamas ir jo kūrimui. Taigi, svarbiausia priemonė - sąmoningas vartotojas. Reikia mokyti žmones suprasti - kaip veikia manipuliacijos, kokie yra pagrindiniai dezinformacijos naratyvai, suteikti įrankių savarankiškam informacijos tikrinimui ir skatinti naudotis patikimais šaltiniais. Neretai melagienos demaskuojamos vos per kelias minutes - tereikia norėti ieškoti tiesos.