.jpg "Graikos Dizaino vadovas Dainius Diponas")
Dainius Diponas yra skaitmeninės rinkodaros agentūros „Media Partner“ dizaino skyriaus vadovas.
Vizualinio identiteto pokytis yra svarbus ir atsakingas žingsnis. Kintanti konkurencinė aplinka, noras atnaujinti įvaizdį arba įmonės reputacijos problemos yra dažnos priežastys, dėl kurių logotipo keitimas tampa neišvengiamas. Vis dėlto, būtina turėti omenyje, kad atliktas netinkamai, jis gali pakišti koją net dideliems ir stipriems prekės ženklams, sukelti klientų nepasitikėjimą ar net pyktį, prekės ženklas gali prarasti savo atpažįstamumą. Dažnai tokie pokyčiai viešojoje erdvėje susilaukia didelio atgarsio.
„Depresyvi kalėjimo iškaba“, susilaukusi memų ir dainų
Turbūt naujausias rezonansą sukėlusio logotipo keitimo pavyzdys yra šią vasarą vizualiai atsinaujinęs Kauno „Žalgiris“. Naujasis klubo logotipas kritikos, atrodytų, sulaukė dėl visko: nuo vizualinių sprendimų iki simbolyje parašytos datos.
Vienas žinomiausių Lietuvos dizainerių Aleksandras Pogrebnojus žodžių į vatą nevyniojo – naująjį komandos simbolį išvadino depresyvia kalėjimo iškaba, o jį kūrusius dizainerius – šarlatanais. Dizaineriui taip pat užkliuvo ir logotipo apačioje nurodyti 1944 metai, kurie, pasak Aleksandro, kelia keistas asociacijas.
Į datą dėmesį atkreipė ir Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas Nerijus Šepetys. Istoriko teigimu, logotipe nurodyti metai reiškia, kad klubas save kildina iš sovietinės okupacijos pradžios ir okupantų sukurtų struktūrų.
Atsinaujinimą neigiamai sutiko ir klubo fanai, logotipą vadinę „tragedija, o ne logotipu“ ir netgi juokais svarstę pradėti sirgti už Vilniaus „Rytą“. Nenuostabu, kad internetą užpildė ne tik memai bet ir dainos, išjuokiančios naująjį logotipą.
Reputacijos taisymas logotipo keitimu
2021 metais „Facebook“ išgyveno reputacinę krizę – kompanija buvo kaltinama, jog sąmoningai toleruoja neapykantos kurstymą ir dezinformaciją. Tai neva daranti su tikslu gauti didesnį pelną. Būtent „Facebook“ socialiniame tinkle prasidėjo 2017 m. smurto proveržiu pasibaigusios kraštutinių dešiniųjų eitynės Šarlotsvilyje ir Sausio 6 dienos Kapitolijaus šturmas.
Tų pačių metų spalį „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad nors pats socialinis tinklas savo pavadinimą išlaikys, organizacijos vardas keisis į „Meta“. Vis dėlto, toks bandymas taisyti reputaciją nebuvo priimtas teigiamai. Jungtinių Valstijų senatorius Ričardas Blumentalis organizacijos „Meta“ pakytį vadino bandymu nukreipti dėmesį, tačiau patikino, kad tai nepanaikins ilgalaikio įmonės kenkėjiško veikimo. Kritikos sulaukė ir „Meta“ pavadinimo paprastumas. Pavyzdžiui, Amerikiečių komikas Maikas Drukeris pasišaipė, kad galvojant naują vardą visiškai nebuvo įdėta pastangų.
Keičiasi logotipas, bet ne įmonė?
Gana chaotiškos prekės ženklo kaitos pavyzdys yra „X“ socialinis tinklas, seniau vadintas „Twitter“. Po pirminių pokyčiu, naujasis X logotipas buvo keičiamas darkart, nes naujajam socialinio tinklo savininkui, Elonui Maskui, nepatiko simbolio dizainas.
Įprastai, prekės ženklo atnaujinimas rekomenduojamas, kai iš esmės keičiasi verslas arba jo teikiamos paslaugos. Šiuo atveju, nepasikeitė praktiškai niekas, išskyrus socialinio tinklo pavadinimą ir logotipą. Atsisakydamas prieš tai naudoto pavadinimo, prekės ženklas prarado atpažįstamumą. Būtent dėl to, ekspertų skaičiavimais, įmonės vertė krito netgi 4 milijardais dolerių.
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Media Partner“ dizaino skyriaus vadovo Dainius Dipono teigimu, prekės ženklo keitimas yra svarbus, tačiau tik pirmas žingsnis, siekiant pozityvių ir ilgalaikių permainų.
„Norint užtikrinti ilgalaikę prekės ženklo vertę, būtinas profesionalus ir pastovus logotipo bei kitų vizualinių elementų naudojimas. Tam reikalingas prekės ženklo vizualinio identiteto vadovas (brandbook) – išsamus dokumentas, kuriame nurodoma, kaip logotipą ir kitus vizualinius elementus pritaikyti skirtingose situacijose. Tik laikantis aiškių gairių sukuriamas prekės ženklo atpažįstamumas ir emocinis ryšys tarp kliento ir prekės ženklo“, – sako Dainius Diponas.