„Meta“ ir „X“ pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria dirbtinio intelekto sprendimams, o kitos populiarios platformos taip pat ieško būdų įdiegti naujas DI funkcijas. Kyla klausimas – kaip tai pakeis socialinių tinklų ateitį ir kokias platesnes pasekmes turės mūsų bendravimo įpročiams? Šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama šiuolaikinio bendravimo dalis. Vien „Facebook“ kas mėnesį naudojasi apie 3 mlrd. žmonių. Tai sudaro apie 37 % viso pasaulio gyventojų. Dar įspūdingiau tai, kad nemaža dalis žmonių apskritai negali naudotis šia platforma, nes ji uždrausta kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, o daugelyje vietovių vis dar trūksta interneto ryšio. Tokie skaičiai rodo milžinišką pasaulinį įsitraukimą. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas – kokį poveikį turės „Meta“ planai į savo programėles įtraukti DI sukurtus vartotojų profilius? Didesnis aktyvumas neabejotinai naudingas pačiai „Meta“, tačiau ar tai bus naudinga ir tikriems žmonėms, kurie galės bendrauti su skaitmeniniais, dirbtinai sukurtais personažais?
1. Kai socialiniuose tinkluose atsiranda dirbtinio intelekto „veidai“
„Meta“ jau svarsto galimybę savo programėlėse pristatyti dirbtinio intelekto personažus, kurie galėtų kurti turinį ir bendrauti taip, tarsi būtų tikri žmonės. Ši idėja daugeliui vartotojų kelia nerimą. Tiesa, idėja nėra nauja. Botų paskyros socialiniuose tinkluose egzistuoja jau seniai, o DI sukurti veikėjai kai kur net transliuoja tiesiogines pirkinių transliacijas. Toks žingsnis nestebina, ypač žinant, kad „Meta“ dar pernai ėmėsi panašios krypties. Į savo komandą sugrąžino Michaelą Saymaną, kūrėją, kuris išgarsėjo socialine platforma su tūkstančiais DI personažų. Logika paprasta – tokie virtualūs „veidai“ gali generuoti „patinka“, komentarus ir sekėjų augimą, tad suteikia vartotojams „socialinio patvirtinimo jausmą“. Juk daugeliui tai svarbiausia: dėmesys ir populiarumas. Kol rodikliai kyla, retas susimąsto – kas slepiasi už sekėjų sąrašo. „Meta“ laimi ir čia. Nebūtų keista, jei DI botai jau būtų testuojami dabar, ypač turint omenyje, kad kai kurie vartotojai neseniai aptiko seniau sukurtų DI profilių, kuriuos įmonė pristatė „bandytojais“. Didesnis aktyvumas reiškia, kad žmonės dažniau sugrįš į platformą, skelbs daugiau turinio, jausis, kad jų auditorija reaguoja. Pridėjus dar ir DI paskyras, kurios „pastiprins“ įsitraukimo statistiką, tikėtina, prisijungs ir daugiau tikrų vartotojų. Tokiu būdu realybė, kad ne visi sekėjai yra tikri, taps dar mažiau pastebima. Nors daugumai naudotojų toks „aktyvumo pagyvėjimas“ gali atrodyti teigiamas, tačiau išlieka kelios rimtos problemos. Ypač kalbant apie tai – kokią psichologinę įtaką gali turėti santykiai su DI personažais. Tyrimai rodo, kad jie gali teikti emocinį palaikymą, bet kartu skatinti socialinę izoliaciją ir mažinti bendravimą su realiais žmonėmis. Tokių mastų pokyčiams reikėtų atsakingo vertinimo prieš juos įgyvendinant, tačiau, žinant „Meta“ tempą, galima spėti, kad ilgų svarstymų čia nebus.
2. DI ir naujos dezinformacijos formos
Vienas pavojingiausių dirbtinio intelekto panaudojimo scenarijų – melagingo turinio kūrimas. DI gali sugeneruoti įvykius, kurie niekada neįvyko, tačiau atrodo realūs ir gali daryti įtaką visuomenės nuomonei. Kol kas sunku pasakyti – kiek ši problema gali išaugti. Per paskutinius JAV rinkimus „Meta“ fiksavo, kad tokio tipo DI turinys sudarė mažiau nei 1 % visos patikrintos klaidinančios informacijos. Nors buvo prognozuota, kad tai bus „DI rinkimų metai“ su netikrų vaizdų lavina, tačiau masinio proveržio nebuvo. Greičiausiai dėl to, kad dauguma sukurtų vaizdų buvo prastos kokybės, o pačios platformos aktyviai diegė netikrų video aptikimo priemones. Tačiau technologijos nestovi vietoje. „Deepfake“ tipo turinys tampa vis tikroviškesnis ir sunkiau atpažįstamas. Net jei šiuo metu nėra įrodymų, kad melaginga vizualinė medžiaga tuoj užtvindys internetą – rizika išlieka. Be to, atsiranda nauja tendencija – žmonės pradeda kaltę versti DI, tarsi būtent jis būtų sukūręs klaidinantį turinį. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose milžinišką įsitraukimą renka net akivaizdžiai absurdiškos DI sukurtos nuotraukos. Tai rodo, kad tokie įrankiai jau dabar geba klaidinti vartotojus, nors galbūt ne taip, kaip prognozavo dezinformacijos ekspertai. Tikėtina, kad tai tik pirmoji tikroviškesnio DI turinio banga. Šiuo metu skaitmeninis raštingumas padeda pristabdyti jo plitimą, tačiau, tobulėjant technologijoms, įvairios interesų grupės galės kur kas efektyviau panaudoti DI rinkimų metu ar kitais politiniais tikslais. Pavojus slypi ne tik netikruose paveiksluose ar vaizdo įrašuose. DI valdomos paskyros gali imituoti visuomenės palaikymą ar pasipriešinimą tam tikroms idėjoms, o pokalbių robotai – subtiliai formuoti atsakymus taip, kad jie atitiktų konkrečią ideologiją. Kuo daugiau informacijos filtruosime per DI, tuo daugiau galimybių atsiras manipuliuoti mūsų nuomone.
3. Kūryba be barjerų
Dirbtinis intelektas keičia kūrybos taisykles, nes suteikia galimybę kurti net tiems, kurie neturi jokio meninio pasirengimo. Muzika, vaizdo įrašai, tekstai – viską galima sugeneruoti greičiau, pigiau ir lengviau nei bet kada anksčiau. Jau dabar daugybė kūrėjų į savo darbus įtraukia DI kaip pagalbininką. Tai tarsi tiltai tarp idėjos ir galutinio rezultato. Nebereikia metų praktikos, kad vizija taptų realybe. Vienas mygtuko paspaudimas gali pakeisti ištisus kūrybos etapus: muzikos generatoriai leidžia „rašyti“ dainas be natų išmanymo, DI video įrankiai – kurti kino vertus kadrus už menką biudžetą, o teksto generatoriai – išgryninti literatūrines idėjas vos per kelias minutes. Tiesa, toks supaprastinimas turi ir kainą. Kuriant be nuoseklaus mokymosi ir patirties kaupimo – prarandama dalis to, kas paverčia meną išskirtiniu. Ne kiekviena DI sugeneruota animacija, net jei ji atrodo kaip profesionali „Holivudo“ produkcija, turės emocinį svorį, kuris sujaudina žiūrovą. Tikras menas gimsta iš žmogaus patirties, emocijų ir nuoseklaus darbo. Tai – gebėjimas perteikti jausmą taip, kad jį pajustų kitas. Tam reikia metų, o ne sekundžių. DI gali imituoti formą, bet ne vidinį turinį.
4. DI agentai – kai sprendimus už jus priima mašinos
Dirbtinio intelekto pasaulyje artėja nauja fazė – „DI agentai“. Tai nebe paprasti chatbotai, o išmanūs virtualūs padėjėjai, kurie geba patys imtis veiksmų: nuo kelionių planavimo iki kasdienių darbų atlikimo internete. „OpenAI“ jau pristatė savo „Operator“ sistemą. Ji galės ne tik atsakyti į klausimus, bet ir rezervuoti viešbučius, ieškoti geriausių pasiūlymų ar net suplanuoti visą kelionę pagal jūsų pageidavimus. „LinkedIn“ taip pat mato šios technologijos potencialą ir kalba apie „agentinę erą“, kurioje vartotojas nustato užduotis, o DI mokosi jo įpročių ir darbo stiliaus, kad taptų asmenišku, visada prieinamu asistentu. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba patogiai – DI perima nuobodžias, laiką ryjančias užduotis, o jūs galite susitelkti į kūrybą ar strateginius sprendimus. Visgi, marketingo pasaulyje tai reiškia esminį paradigmų pokytį. Jei žmonės vis dažniau leis DI spręsti ką pirkti ar kokioms paslaugoms teikti pirmenybę – prekės ženklams teks kovoti nebe dėl vartotojo dėmesio, o dėl vietos jo DI agento „pageidavimų sąraše“. Ir čia atsiranda nauja realybė: jei DI jau „nusprendė“, kad tam tikras prekės ženklas yra geriausias pasirinkimas – jį pakeisti kitu gali būti beveik neįmanoma. Tai privers įmones dar labiau investuoti į klientų patirtį, aptarnavimo kokybę ir lojalumo stiprinimą, kad DI agentas jų neišbrauktų iš rekomendacijų. Trumpai tariant, DI agentai ne tik padės žmonėms – jie keis visą konkurencijos modelį. Klausimas tik, ar jūsų prekės ženklas pateks į jų algoritmų sudarytą „VIP sąrašą“.
5. Kaip DI perrašo reklamos taisykles?
Dirbtinis intelektas jau dabar keičia reklamos kūrimą. Jis ne tik analizuoja kas geriausiai veikia skirtingose platformose, bet ir pats sukuria kampanijas, kurios geba pasiekti maksimalų įsitraukimą. Tai verčia rinkodaros specialistus iš naujo įvertinti savo patirtį, nes daugelį metų kauptos žinios apie auditorijų įpročius tampa mažiau reikšmingos, kai algoritmai pasiekia geresnius rezultatus nei bet kuris žmogus. Artimiausioje ateityje procesas gali supaprastėti iki minimumo, t.y. įkeliate produkto nuorodą, o DI iš aprašymų ir nuotraukų pats sukuria visą kampaniją, kuri bus pritaikyta konkretiems žmonėms. Tai reiškia, kad paprastos, greitai paleidžiamos reklamos taps visiškai automatizuotos, o žmogaus įsikišimas reikalingas tik minimaliai. Tačiau čia slypi ir esminė riba – stipriausi prekės ženklai kuriami ne vien per taiklumą ar algoritmų optimizaciją, o per istorijas, kūrybą ir emocinį ryšį su žmonėmis. DI gali sukurti vizualiai patrauklią reklamą, bet jis negali pajusti ar perteikti tikro žmogiško ryšio, kuris paverčia kampaniją įsimintina. Kai rinkoje įsitvirtins DI agentai – prekės ženklo reputacija taps dar svarbesnė. Jei būsite vartotojo „pasirinkimų sąraše“, tai suteiks pranašumą, tačiau patekti į tą sąrašą ir išlikti jame bus sunkiau nei bet kada anksčiau, todėl įmonėms teks ne tik reklamuoti produktą, bet ir kurti išskirtinę patirtį, kurią žmonės norės rinktis vėl ir vėl. Paprasti reklamos sprendimai netrukus bus DI rankose. Bet ten, kur reikia emocijų, kūrybos ir gilios istorijos – žmogus ir jo mintys vis dar bus svarbiausios.